Lustų karas. Kova dėl technologinės viršenybės šių dienų pasaulyje + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Kiekviena knyga turi savo misiją. Viena gali būti skirta tiesiog geram laiko praleidimui, o kita – kokių nors giliai užslėptų minčių ir jausmų suradimui. Kai kurias knygas skaitome, nes tai klasika ir ją apsišvietęs pilietis turi žinoti. Kai kurias duoda draugai ir sako „Va šitą būtinai perskaityk!“. Į mano nagus patenka knygos, priklausančios visoms šioms kategorijoms. Iš jų kiekvienais metais nebaigiu skaityti vienos-dviejų. Dar koks trečdalis jų būna tokios „veeeeeh...“ , o daugiau, nei pusė perskaitytos masės plaukioja vidutinybės vandenyje. Na ir koks dešimtadalis yra tokios, kurias praryju su dideliu malonumu. Kai kurias pasižadu perskaityti dar kartą. „Eugrimo“ knygos visada plaukioja tame aukštesniame lygyje. Jos yra lyg ta kava iš reklamos – „Kruopščiai atrinkome kiekvieną pupelę“ 😊 Pamačius „Lustų karą“ (autorius - ne vieną tokio pobūdžio knygą parašęs JAV universiteto profesorius Criss‘as Miller‘is) man į galvą atėjo senai-senai girdėta istorija. Dar „anais laikais“ tarybiniai mokslininkai pavogė mikroschemų gamybos technologiją. Nukopijavo, pagamino ir... Jų negalėjo įkišti į joms skirtus lizdus, nes tarpus tarp kojelių skaičiavo coliais, o tarpus joms skirto lizdo „akučių“ – milimetrais. Šitos istorijos knygoje neradau (gal ji yra išgalvota?), tačiau nuo to knyga netapo blogesne 😊 Autorius labai išsamiai nupiešia šio keisto daikto – mikroschemos arba lusto (kas pasakys, iš kurios tarmės atkeliavo šitas lietuviškas žodis?) istoriją: - Kodėl iš viso atsirado tokia technologija; - Kuriose srityse lustai buvo pradėti naudoti ir tai tapo šios pramonės lūžiu; - Kuriais laikotarpiais kurios šalys buvo lyderės lustų gamyboje. „Vyšnios ant pyragaičių“ yra istorijos apie tai, kaip JAV „rėmė“ lustų gamybą („nematau skirtumo tarp bulvių čipsų ir kompiuterių čipsų“), kaip Kinija lustų gamybos technologiją sukūrusius mokslininkus siuntė į ryžių laukus (padėkokime kultūrinei revoliucijai), kaip sovietai pastatė miestą – Silicio slėnio analogą, tačiau nieko gudresnio nesugalvojo, nei po pasaulį paskleisti kelis tūkstančius KGB agentų (o pastarieji vogė persenusias technologijas). Knyga yra pilna įdomių istorijų, faktų ir žinomų kompanijų pavadinimų. Norint viską išsamiai nupasakoti, reiktų ją išplėsti dvigubai (bet geriau „Eugrimui“ palikime erdvės ir kitų knygų leidybai 😊). Apibendrinant galima pasakyti, kad knyga yra istorinė ir tuo pačiu populiarioji-pažintinė. Atrodytų, tema yra gana siaura – tik viena smulki detalė iš mūsų gyvenimo, kažkoks plastiko gabaliukas su mandru įdaru, tačiau kokią didelę reikšmę jis turi. Norisi pagirti viršelio dailininką. Lukas Rukšys padarė knygą žymiai gražesne, nei originalas. Na, ir vertėjas Egidijus Vareikis nei pats pasiklydo, nei skaitytojus paklaidino tokioje sudėtingoje istorijoje ir terminologijoje. P.S. Pirmoji mikroschema turėto tik 4 tranzistorius, o dabar - net 12’000‘000‘000. P.P.S. Dabartinėse mikroschemose tranzistoriai yra dvigubai mažesni, nei koronos virusas. P.P.P.S. Per vienerius metus tranzistorių yra pagaminama daugiau nei visų kitų prekių buvo pagaminta per visą žmonijos istoriją. P.P.P.P.S....